Istorija
Ši sporto šaka sugalvota Didžiojoje Britanijoje 1880 m., o dabartinio pavidalo tapo 1900 m. Dėl garso, kurį sukelia celiuloidinis kamuoliukas, atšokdamas nuo stalo, šis žaidimas buvo pavadintas „ping – pong“. Tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl europiečiai šią sporto šaką pavadino stalo tenisu. Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) buvo įsteigta Berlyne 1926 m. ir tais pačiais metais įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Iki 1950 m. šioje sporto šakoje dominavo vengrai, čekai ir anglai, o po to japonai irkinai įsiveržė į pirmaujančias pozicijas, pateikdami žaidime daug taktikos ir technikos naujovių.
Taisyklės
Žaidimo pradžia[taisyti | redaguoti kodą]
Profesionalūs susitikimai pradedami burtais – metama moneta. Žaidėjas, atspėjęs, herbas ar pinigas, pasirenka kamuoliuko padavimą, jo atmušimą ar stalo pusę. Žemesnio lygio mačai dažnai pradedami slepiant kamuoliuką (vienas žaidėjas slepia kamuoliuką kurioje nors rankoje, kitas mėgina atspėti).
Padavimas
Žaidimas pradedamas padavimu. Aukštyn vertikaliai iš ištiestos rankos pamėtėtas kamuoliukas paduodamas iš už galinės stalo linijos arba menamo jos tęsinio. Kamuoliukas turi būti išmetamas bent 16 centimetrų į viršų ir metant jo negalima įsukti. Nuo momento, kai kamuoliukas nejudamai guli prieš pamėtėjimą, jis turi būti virš stalo žaidžiamojo paviršiaus (ne po stalu) iki tol, kol jis bus smūgiuojamas (raketei tokio reikalavimo nėra). Negalima paduoti iš už stalo šono, žengiant, nepamėtėjant kamuoliuko ar iš po stalo.
Paduodamas kamuoliukas pirmiausia turi atsimušti į paduodančiojo stalo pusę, peršokti tinklelį ir atsimušti į priešininko stalo pusę. Jei kamuoliukas liečia tinklelį ar stovą ir nukrenta už jų ant stalo, padavimas kartojamas. Kartoti galima tiek kartų, kiek kartų tai bepasikartotų (senesnės taisyklės numatė maksimalų 3 kartojimų skaičių).
Žaidėjas privalo atlikti padavimą taip, kad teisėjas galėtų matyti, ar padavimas atitinka taisyklingo padavimo reikalavimus. Jeigu teisėjas abejoja atlikto padavimo taisyklingumu, bet nėra tuo visiškai įsitikinęs, jis gali, pirmąkart pažeidus taisykles, paduodantįjį įspėti, o padavimą liepti pakartoti (neįskaitydamas taško). Jei ir toliau rungtynėse to paties žaidėjo padavimas bus abejotinas dėl tos pačios ar kitų priežasčių, taškas skiriamas atremiančiajam. Už aiškiai (atvirai) netaisyklingą padavimą taškas neįspėjus skiriamas atremiančiajam.
Žaidėjai turi keistis padavimais kas 2 taškus žaidžiant iki 11 taškų ir kas 5 taškus žaidžiant iki 21 taško.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą